0

Žodis „epilepsija“ daugumai asocijuojasi su žmogumi, gulinčiu ant žemės ir trūkčiojančiu. Tai nėra visiška tiesa. Epilepsija – smegenų funkcijos sutrikimas, pasireiškiantis pasikartojančiais priepuoliais, kai laikinai trūkčioja vienas ar daugiau raumenų, sutrinka sąmonė (bet ne visada), pojūčiai. Taigi šįkart trumpai apie epilepsiją.

  1. Kilmė. Graikiškas žodis epilambanein, reiškiantis „pagriebti“, „pastverti“, nusako netikėtą priepuolio pradžią.
  2. Anksčiau epilepsiją gydė psichiatrai, nors ji nesusijusi su psichikos sutrikimais.
  3. Šia liga serga apie 1 % Lietuvos gyventojų.
  4. Apie 60 % atvejų prasideda vaikystėje.
  5. Priežastis dažniausiai nežinoma. Kitos priežastys: galvos trauma, insultas, smegenų žievės sklerozė, smegenų kraujagyslių ligos.
  6. Priepuolis kyla dėl spontaninės elektrinės iškrovos smegenų žievėje.
  7. Ne visi traukuliai – epilepsija. Traukulius gali sukelti alkoholis, toksinės ir narkotinės medžiagos, metabolizmo sutrikimai, kepenų ligos, infekcinės smegenų ligos, psichiniai sutrikimai.
  8. Patvirtinti epilepsijai būtini bent du priepuoliai, nesusiję su ūmiu sutrikimu, įkąstas liežuvis, lėtas atsistatymas po priepuolio.
  9. Pasireiškimas – įvairus: sąmonė gali išlikti, sutrikti ar išnykti.
  10. Prieš priepuolį kartais gali apimti deja vu jausmas, kartais žmogus gali užuosti keistus kvapus, gali imti mirksėti, blykčioti akyse.
  11. Vaikams dažni absanai. Tai būsena, kai vaiko sąmonė „sustoja“ kelioms sekundėms. Ji pasireiškia užsitęsusiu žvilgsniu, nevalingais smulkiais judesiais ranka ar mirkčiojimu. Vaikas to neatsimena.
  12. Daliniai traukuliai. Žmogus gali atrodyti sutrikęs, trūkčioja viena kūno dalis ar pusė, gali pasireikšti pasikartojantis smulkus judesys – gnaibymas ir pan. Sąmonė išlieka budri.
  13. Bendriniai traukuliai. Žmogus gali laisvai kristi ant žemės be jokių judesių (atonija); gali ritmiškai trūkčioti visi kūno raumenys. Priepuolio metu sąmonė gali ir neišlikti.
  14. Po priepuolio galimas pykinimas, vėmimas, raumenų skausmas ar silpnumas.
  15. Priepuolio metu tikimybė mirti patrigubėja dėl galimų traumų (kritimas, avarijos), mįslingosios, bet retos netikėtos epilepsinės mirties.
  16. Pagalba priepuolio metu. Reikia paversti ligonį ant šono kad neužspringtų liežuviu, prižiūrėti, kad nesusižalotų trūkčiojimo metu.
  17. Sergant epilepsija patariama laikytis atsargos priemonių – neplaukioti be priežiūros, neužsiimti ekstremaliomis sporto šakomis, vengti alkoholio ir kitų smegenis stimuliuojančių medžiagų.
  18. Esant dažniems priepuoliams apsunksta mąstymo, mokymosi ir koncentracijos kokybė.
  19. Sergantiesiems galima vairuoti tada, kai 2 metus po epilepsijos diagnozės ir gydymo pradžios nėra pasireiškę priepuolių.
  20. Gydymas vaistais kartais trunka visą gyvenimą. Sėkmingas gydymas – priepuolių nebuvimas bent 3 metus.
  21. Buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje yra per daug neteisingai nustatytų epilepsijos atvejų. Tais laikais vyrai, nenorėdami tarnauti armijoje, papirkdavo ar įtikindavo gydytojus, kad jie serga epilepsija. Dabar šie žmonės negali dirbti darbų, kurie reikalauja nepriekaištingos medicininės istorijos.

Leave a Reply